Valų kalba (Cymraeg) yra viena iš keltų kalbų, priklausanti britų kalbų šakai. Tai – viena seniausių gyvų kalbų Europoje, kuria kalba apie 700 tūkstančių žmonių daugiausia Velse (Jungtinė Karalystė). Nepaisant kalbančiųjų skaičiaus mažėjimo per XX a., valų kalba yra labai svarbi Velso tautinei tapatybei ir kultūros išsaugojimui.

Valų kalbos ypatybės

• Rašyba ir abėcėlė
  Valų kalba naudoja lotynišką abėcėlę su tam tikrais papildymais ir ypatumais. Valų rašyboje yra 29 raidės, tačiau kai kurie garsai žymimi raidžių deriniais (diphthongais) arba specialiais diakritiniais ženklais, pvz., ŵ ir ŷ.
  Kalboje dominuoja foneziška tarimo sistema, tačiau kai kurios raidės gali skambėti kitaip nei lietuvių kalboje.
  
  
• Gramatika
  Valų kalba yra fleksinė kalba su linksnių sistemomis, nors ir ne tokia sudėtinga kaip lietuvių.
  Svarbūs gramatikos bruožai: Dvi gimtys: vyriškoji ir moteriškoji, kurios veikia daiktavardžių, būdvardžių ir veiksmažodžių formas, Trys skaičiai: vienaskaita, daugiskaita ir retas dvivietis, Linksniai: nėra tokie išvystyti kaip lietuvių, tačiau svarbūs veiksmažodžių ir daiktavardžių deriniai, Mutacijos: vienas unikalus bruožas valų kalboje – tai priebalsių kaitos (mutacijos) reiškinys, kuris daro kalbą sudėtingą mokytis. Mutacijos keičia žodžio pradinį priebalsį priklausomai nuo gramatinės situacijos.
• Fonologija
  Valų kalboje daug priebalsių ir balsių derinių, yra daugybė skirtingų garsų, kai kurie – labai reti kalbose. Kirčiavimas dažniausiai tenka ant pirmos skiemens.

Tarmės ir kalbos variantai

Valų kalboje išskiriamos kelios tarmės, kurios skiriasi tiek tarimu, tiek leksika. Pagrindinės – Šiaurės Velso ir Pietų Velso tarmės. Nors jos tarpusavyje suprantamos, kai kurios skirtumai gali kelti iššūkių kalbos mokymosi metu.

Valų kalbos kultūrinė reikšmė

• Literatūra
  Valų literatūra turi labai senas tradicijas, siekiančias viduramžius. Valų kalba buvo rašoma jau nuo IX a., o žymiausias viduramžių kūrinys – Mabinogion – mitų ir pasakojimų rinkinys.
  Šiuolaikinėje literatūroje valų kalba išlaikė savo gyvybingumą, daug dėmesio skiriama poezijai, epikai ir dramos kūrimui.
• Muzika ir folkloras
  Valų tautinė muzika ir poezija, ypač dainų ir bardų tradicijos, yra labai svarbi kultūrai. Velso nacionalinė šventė – Eisteddfod – yra viena didžiausių kalbos ir kultūros švenčių Europoje, skirta poezijai, muzikai ir menams.
• Švietimas ir kalbos politika
  Per pastaruosius dešimtmečius Velse vykdomos intensyvios valų kalbos revitalizacijos programos. 

Valų kalba – tai unikali keltų kalba su turtinga istorija, sudėtinga gramatika ir išskirtiniu fonologiniu bruožu – mutacijomis. Ji yra gyvas tautos simbolis, reprezentuojantis Velso kultūrą, istoriją ir savitumą. Pastangos išlaikyti ir skatinti valų kalbos vartojimą parodo, kaip svarbu kalba tautos identitetui ir kultūrinei įvairovei pasaulyje.