Ukrainiečių kalba (українська мова) – tai rytų slavų kalba, priklausanti indoeuropiečių kalbų šeimai, artimiausia baltarusių ir lenkų kalboms. Ja kalba apie 40 milijonų žmonių, daugiausia Ukrainoje, kur tai yra vienintelė valstybinė kalba, taip pat gausiai vartojama diasporoje – ypač Kanadoje, JAV, Lenkijoje, Vokietijoje, Italijoje ir Čekijoje. 

Ukrainiečių kalbos ypatybės

• Rašyba ir abėcėlė
  Ukrainiečių kalba naudoja kirilicą, tačiau jos abėcėlė turi savitų raidžių, kurios skiriasi nuo rusų ar baltarusių kalbų (pvz., є, ї, ґ, і). Iš viso abėcėlėje yra 33 raidės. Rašyba dažniausiai fonetinė – tai reiškia, kad dauguma žodžių tariami taip, kaip rašomi.
  
  
• Gramatika
  Tai fleksinė kalba, kur žodžių galūnės keičiasi pagal linksnį, giminę, skaičių ar nuosaką. Ukrainiečių kalba turi: 7 linksnius, 3 gramatines giminės (vyriškoji, moteriškoji, niekaitinė), 2 skaičius (vienaskaita, daugiskaita), asmenų kaitą, veiksmažodžių laikus, aspektus (tobuląjį ir netobuląjį) ir nuosakas.
  Kalba gana panaši į rusų ar lenkų, tačiau turi savitų bruožų – pvz., dažnai vengiama slavų kalboms būdingų baigčių su „-ь“, o tam tikri veiksmažodžių ir linksnių vartojimo modeliai yra unikalūs.
• Fonologija ir kirčiavimas
  Ukrainiečių kalbos fonetika turtinga, su švelniais priebalsiais ir skiemenų harmonija. Kalboje yra palatalizacija, o garsai dažnai priklauso nuo pozicijos žodyje.
  Kirtis ukrainiečių kalboje yra laisvas ir gali keisti žodžio reikšmę – kaip ir lietuvių ar rusų kalbose. Dėl to teisingas kirčiavimas yra svarbus tiek kalbos supratimui, tiek šnekamajai kultūrai.
• Leksika ir etimologija
  Ukrainiečių kalba pasižymi didele autentiška leksika, daug žodžių kilę iš senosios slavų kalbos, tačiau nemažai ir skolinių – iš lenkų, vokiečių, rusų, turkų, lietuvių ir kitų kalbų. Įdomu tai, kad dalis ukrainietiškų žodžių yra artimesni bendrai slavų šakniai nei rusų atitikmenys, o kai kurie žodžiai aiškiai rodo vesternišką (europinę) įtaką, ypač vakarinėje šalies dalyje.

Kultūrinė ir literatūrinė reikšmė

• Literatūra
  Ukrainiečių literatūra yra gili, emocinga ir patriotinė – nuo liaudies dainų ir epų iki šiuolaikinės poezijos ir romano.
  Svarbiausi rašytojai ir poetai: Tarasas Ševčenka – tautos dainius, nacionalinės tapatybės formuotojas, Ivanas Franko, Lesia Ukrainka, Mykola Khvylovy, Lina Kostenko, Serhij Žadan (vienas svarbiausių šiuolaikinių poetų).
  Daug kūrinių kalba apie laisvę, tautinę kovą, kalbos svarbą ir žmogaus orumą. Po 2022 m. karo pradžios literatūra tapo dar aktualesnė – gimė nauji kūriniai, kuriuose fiksuojama šiuolaikinė istorija, tremties, pabėgėlių ir pasipriešinimo realybė.
• Dainos, folkloras ir tapatybė
  Ukrainiečių folkloras – vienas turtingiausių Europoje. Liaudies dainos (pisni), kalėdų giesmės (koljadky), vestuvių ir laidotuvių ritualai, tautiniai šokiai (pvz., hopak) ir tradiciniai kostiumai glaudžiai susiję su kalba. Ukrainiečių kalba – neatsiejama etninės kultūros dalis, saugoma net sovietmečiu, kai jos vartojimas buvo ribojamas.

Ukrainiečių kalbos geopolitinė ir praktinė reikšmė

• Kalbos statusas ir politika
  Nuo nepriklausomybės atkūrimo 1991 m. ukrainiečių kalba palaipsniui stiprinama kaip vienintelė valstybinė kalba. Po 2014 m. Krymo aneksijos ir 2022 m. plataus masto invazijos, kalbos vaidmuo išaugo – ji tapo aiškiu skirtumu tarp okupacijos ir laisvės. Vykdoma aktyvi de-rusifikacija, plečiamas mokymas ukrainiečių kalba, keičiami viešieji užrašai, transliacijos, net techninės sistemos.
• Diaspora ir kalbos mokymasis užsienyje
  Milijonai ukrainiečių gyvena už šalies ribų – ypač po karo pradžios 2022 m., kai emigracija smarkiai išaugo. Dėl to daugėja poreikio: mokykloms ukrainiečių vaikams, informacijos sklaidos ukrainiečių kalba, vertimo ir lokalizacijos paslaugoms, mokymui ukrainiečių kaip užsienio kalbos.
  Ukrainiečių kalba tapo globaliai matoma, o ja kuriama žiniasklaida, kultūra ir turinys tampa prieinamas platesnei auditorijai.

Vertimo ir lokalizacijos svarba

Įmonėms, dirbančioms Ukrainoje ar su ukrainiečių bendruomenėmis, būtinas ne tik kokybiškas vertimas į ukrainiečių kalbą, bet ir kultūrinė adaptacija. Ukrainiečių kalbos lokalizavimas reiškia jautrumą šiuolaikinėms realijoms, nacionaliniam pasididžiavimui, o kartais ir istoriniam bei politiniam kontekstui.

Svarbios sritys:

• valstybės institucijos,
• švietimas,
• medicina,
• IT sprendimai,
• labdaros ir paramos projektai,
• tarptautinės organizacijos.

Ukrainiečių kalba šiandien yra ne tik tautos komunikacijos priemonė, bet ir pasipriešinimo, kultūros ir orumo simbolis. Jos išlikimas, plėtra ir stiprėjanti pozicija tiek Ukrainoje, tiek pasaulyje yra ne tik kalbinis, bet ir istorinis, moralinis bei kultūrinis laimėjimas.