Rusų kalba (русский язык) – tai rytų slavų kalba, priklausanti indoeuropiečių kalbų šeimai. Tai viena iš plačiausiai vartojamų kalbų pasaulyje, turinti daugiau nei 250 milijonų kalbančiųjų, iš kurių apie 150 milijonų – gimtakalbiai. Rusų kalba yra oficiali kalba Rusijoje, Baltarusijoje, Kazachstane, Kirgizijoje, taip pat plačiai vartojama kitose buvusiose Sovietų Sąjungos šalyse.

Be to, rusų kalba yra viena iš šešių oficialiųjų Jungtinių Tautų kalbų, ir laikoma regionine ar mažumų kalba daugelyje Europos ir Azijos šalių.

Rusų kalbos ypatybės

• Rašyba ir abėcėlė
  Rusų kalba rašoma kirilica, kurios dabartinę abėcėlę sudaro 33 raidės. Kirilica kilusi iš senosios slavų rašto sistemos, kurią sukūrė vienuoliai Kirilas ir Metodijus. Rusų rašyba yra daugiau ar mažiau fonetinė, t. y. žodžiai paprastai rašomi taip, kaip tariami, tačiau yra tam tikrų išimčių dėl neakcentuotų balsių ar asimiliacijų žodyje.
• Tarimas
  Kirtis (akcentas) rusų kalboje yra laisvas ir netaisyklingas, t. y. jis gali būti bet kuriame žodyje ir keistis, priklausomai nuo gramatinės formos. Pavyzdžiui: го́род („miestas“) → города́ („miestai“).
  Neakcentuoti balsiai dažnai tariami kitaip nei rašomi (о → [a], е → [i] ir pan.).
  Yra daug priebalsių minkštumo niuansų (minkštieji ir kietieji priebalsiai), kurie keičia žodžio reikšmę.
• Gramatika
  Rusų kalba pasižymi sudėtinga gramatine sistema, kuri gali būti iššūkis ne gimtakalbiams: 
  6 linksniai (vardininkas, kilmininkas, naudininkas, galininkas, įnagininkas, vietininkas).
  3 giminės (vyriškoji, moteriškoji, bevardė (vidurinė)).
  Veiksmažodžių sistema turi laikus, aspektus (baigtinis/nebaigtinis), nuosakas, asmenis ir skaičius.
  Naudojami veiksmažodžių prefiksai, kurie keičia prasmę (pvz., писать – „rašyti“, написать – „parašyti“).
  Žodžių tvarka yra gana lanksti – sintaksinė reikšmė dažnai išreiškiama galūnėmis, o ne žodžių išsidėstymu.
• Leksika ir kalbinės įtakos
  Dauguma rusų kalbos žodžių yra slaviškos kilmės, tačiau per šimtmečius kalba praturtėjo:
  Bažnytinės slavų kalbos terminais (ypač senesnėje literatūroje),
  Vokiečių, prancūzų, turkų, lenkų, anglų skolinių žodžiais – ypač XIX–XX a.,
  Pastaraisiais metais – angliškais terminais, ypač technologijų ir popkultūros srityje.

Rusų kalbos kultūrinė ir literatūrinė reikšmė

• Literatūra
  Rusų kalba turi vieną turtingiausių literatūrinių tradicijų pasaulyje. Žymiausi rašytojai laikomi klasikinės pasaulio literatūros kertiniais kūrėjais:
  Aleksandras Puškinas – laikomas šiuolaikinės rusų literatūros pradininku.
  Fiodoras Dostojevskis, Levas Tolstojus, Nikolajus Gogolis – rašytojai, kurių kūriniai daro milžinišką poveikį filosofijai, psichologijai, religijai.
  Antonas Čechovas – garsus dramaturgas ir novelistas.
  XX a. išsiskyrė Boris Pasternakas, Anna Achmatova, Marina Cvetajeva, Josifas Brodskis, Aleksandras Solženicynas ir kt.
  Ši literatūra plačiai verčiama ir studijuojama visame pasaulyje.
• Muzika, kinas, mokslas
  Rusų kalba buvo pagrindinė TSRS kultūros ir mokslo kalba, todėl joje sukurta daugybė: klasikinių muzikos kūrinių (pvz., Čaikovskis, Šostakovičius), kino filmų (pvz., Tarkovskio kūryba), mokslinių ir technologinių tekstų – nuo kosmoso tyrimų iki matematikos.

Vertimo ir lokalizacijos svarba

Dėl savo plačios vartosenos rusų kalba yra labai svarbi:

• Tarptautiniam verslui – ypač inžinerijos, gamybos, transporto, energetikos srityse.
• Skaitmeninei rinkai – rusakalbė interneto auditorija yra viena didžiausių pasaulyje.
• Turizmui, e. prekybai ir klientų aptarnavimui.
• Politiniams ir diplomatiniams santykiams su rusakalbėmis šalimis.
• Tačiau lokalizuojant į rusų kalbą būtina tiksliai išversti kontekstą, laikytis stilistinių niuansų bei atsižvelgti į regioninius skirtumus (ypač tarp Rusijos, Ukrainos, Baltarusijos auditorijų).

Rusų kalba – tai viena iš pasaulinių kalbų, pasižyminti turtinga literatūrine tradicija, moksline reikšme ir geopolitiniu svoriu. Nors kai kuriose šalyse jos vartojimas mažėja dėl politinių priežasčių, rusų kalba vis dar išlieka pagrindine komunikacijos priemone didelėje Eurazijos dalyje.

Dėl savo istorinės svarbos, kalbančiųjų skaičiaus ir strateginės geografinės padėties, rusų kalbos vertimo, lokalizacijos ir kultūrinio supratimo paslaugos išlieka itin aktualios tiek versle, tiek tarptautinėje politikoje, tiek akademinėje srityje.