Rumunų kalba (limba română) – tai romanų kalba, artimiausia italų, prancūzų, ispanų ir portugalų kalboms, tačiau išsiskirianti savo unikaliu slavų, vengrų, turkų ir graikų kalbų poveikiu. Rumunų kalba yra oficiali kalba Rumunijoje ir Moldovoje (čia vadinama moldavų kalba), taip pat viena iš oficialiųjų Europos Sąjungos kalbų. Ja kalba daugiau nei 25 milijonai žmonių visame pasaulyje.

Tai viena iš nedaugelio romanų kalbų, kuri išsivystė rytinėje Europos dalyje, todėl rumunų kalba dažnai laikoma rytų romanų kalbos atstove su unikaliomis gramatinėmis ir leksinėmis savybėmis.

Rumunų kalbos ypatybės

• Rašyba ir abėcėlė
  Rumunų kalba naudoja lotynišką abėcėlę, sudarytą iš 31 raidės. Ji papildyta specifinėmis raidėmis su diakritiniais ženklais: ă, â, î, ș, ț. Šios raidės atspindi balsių ir šnypščiančių garsų niuansus. Pavyzdžiui, â ir î tariami vienodai, tačiau rašomi priklausomai nuo pozicijos žodyje. Rumunų rašyba dažniausiai yra fonetiškai nuosekli, tai reiškia, kad žodžiai rašomi taip, kaip tariami.
• Tarimas
  Tarimas rumunų kalboje gana artimas rašybai, tačiau kai kurie garsai – ypač nosiniai balsiai ir specifiniai priebalsiai – gali būti iššūkis ne gimtakalbiams. Skiriamasis bruožas – garsas î (panašus į rusišką “ы”).
  Akcentas paprastai krinta ant priešpaskutinio skiemens, bet būna daug išimčių, todėl akcentavimas žodyne nurodomas.
• Gramatika
  Rumunų kalba pasižymi sudėtinga gramatika, ypač lyginant su kitomis romanų kalbomis:
  4 linksniai: vardininkas, kilmininkas, naudininkas, galininkas (kai kurie sujungti);
  2 giminės: vyriškoji ir moteriškoji, bet dar išskiriama trečioji – neutrali giminė (gramatiškai moteriška daugiskaitoje, vyriška vienaskaitoje);
  Veiksmažodžių sistema panaši į kitų romanų kalbų, su daug laikų ir nuosakų.
  Svarbus bruožas – artikelių padėtis po daiktavardžio (analogiškai kaip skandinavų kalbose), pvz.: om („žmogus“) → omul („žmogus“ su artikeliu – „tas žmogus“). Gramatinė sistema dar turi slavų kalbų įtakos – ypač žodžių tvarkos lankstume.
• Leksika ir kalbinės įtakos
  Pagrindinė rumunų kalbos leksika yra lotyniška, tačiau labai stiprus ir slavų kalbų poveikis (ypač senųjų bažnytinių slavų). Taip pat randama skolinių iš: turkų (dėl Osmanų įtakos), graikų, vengrų, vokiečių. 
  Pastaraisiais dešimtmečiais kalba praturtėjo angliškais ir tarptautiniais terminais, ypač informacinių technologijų ir verslo srityje.

Rumunų kalbos kultūrinė ir literatūrinė reikšmė

• Literatūra
  Rumunų literatūra turi gilią tautinę tradiciją, prasidėjusią viduramžiais, tačiau ypač išsiplėtojusi XIX ir XX amžiuje. Keletas žymiausių kūrėjų:
  Mihai Eminescu – laikomas nacionaliniu poetu, simbolizmo ir romantizmo atstovas.
  Ion Creangă – klasikinės rumunų prozos pradininkas.
  Mircea Eliade – filosofas, religijotyrininkas ir rašytojas, gerai žinomas tarptautiniu mastu.
  Eugène Ionesco – absurdo teatro atstovas, rašęs prancūzų kalba, bet gimęs Rumunijoje.
  Herta Müller – Nobelio premijos laureatė (2009), rašiusi apie Rumunijos totalitarizmo temas (rašė vokiškai, bet augo Rumunijoje).
• Kinas, muzika ir šiuolaikinė kultūra
  Rumunų kalba klesti ir šiuolaikinėje kultūroje:
  Rumunų naujojo kino banga – pelnė daug apdovanojimų tarptautiniuose festivaliuose (pvz., 4 luni, 3 săptămâni și 2 zile).
  Populiari folklorinė muzika, taip pat moderni popkultūra (pvz., O-Zone daina „Dragostea din tei“).

Rumunija yra viena didžiausių Rytų Europos ekonomikų, pasižyminti augancia IT ir paslaugų sritimi. Dėl to rumunų kalba tampa svarbi:

• Programinės įrangos lokalizacijai,
• Tarptautinėms įmonėms, norinčioms įsitvirtinti regiono rinkoje,
• Teisiniams vertimams, nes Rumunijoje daug Europos fondų projektų,
• E. prekybos ir klientų aptarnavimo paslaugoms.

Rumunų kalba – tai unikalus romanų kalbos variantas, kuris per šimtmečius išlaikė savo lotyniškas šaknis, bet kartu perėmė Rytų Europos kalbų bruožų. Ji yra ne tik Europos kultūros ir istorijos dalis, bet ir dinamiškai besivystanti šiuolaikinė kalba, svarbi verslui, politikai ir tarptautinei komunikacijai.

Nors mažiau paplitusi nei kai kurios kitos romanų kalbos, rumunų kalba turi aiškų identitetą, kultūrinį gylį ir strateginę reikšmę tiek Europos Sąjungoje, tiek už jos ribų. Dėl to kokybiškas vertimas ir lokalizacija į rumunų kalbą yra būtini, siekiant efektyvios komunikacijos su šios kalbos vartotojais.