Dvi rašytinės formos: Bokmål ir Nynorsk
Vienas iš įdomiausių norvegų kalbos bruožų – tai, kad ji turi dvi oficialias rašytines formas:

• Bokmål („knygų kalba“) – labiausiai paplitusi forma (apie 85–90 % gyventojų ją naudoja), labiau veikiama danų kalbos, istoriškai susiformavusi danų okupacijos laikotarpiu.
• Nynorsk („naujoji norvegų kalba“) – sukurta XIX a., remiantis įvairiomis vakarų Norvegijos tarmėmis, kaip atsakas į danų kalbos įtaką.

Abu variantai yra oficialiai lygiateisiai, tačiau skiriasi žodynu, gramatika, net kai kuriomis galūnėmis. Mokyklose mokoma abiejų formų, nors kiekviena savivaldybė gali pasirinkti, kurį variantą taikyti kaip pagrindinį.

Tarmės
Norvegijoje tarmės atlieka labai svarbų vaidmenį. Skirtingai nei daugelyje šalių, tarmių vartojimas yra socialiai priimtinas, net viešajame gyvenime, žiniasklaidoje ar politikoje. Dažnai žmonės laisvai kalba savo tarme, net ir bendraudami su kitų regionų gyventojais, nes visos tarmės yra suprantamos.

Rašyba ir abėcėlė
Norvegų kalba naudoja lotynišką abėcėlę, papildytą trimis specifinėmis raidėmis: æ, ø, å. Abėcėlėje iš viso yra 29 raidės. Kalba rašoma iš kairės į dešinę, rašyba gana fonetiška – t. y. dauguma žodžių tariami taip, kaip rašomi, ypač Bokmål variante.

Gramatika
Norvegų kalbos gramatika yra gerokai supaprastėjusi, palyginti su kitomis germanų kalbomis, pvz., vokiečių. Yra du skaičiai (vienaskaita ir daugiskaita), dvi giminės Bokmål variante (bendroji ir moteriškoji arba tik bendroji – priklausomai nuo vartotojo), o Nynorsk išlaiko trijų giminių sistemą (vyriškoji, moteriškoji, neutrali).
Veiksmažodžiai nekaitomi pagal asmenį, todėl sakiniai yra paprastesni. Žodžių tvarka dažnai sekama pagal V2 taisyklę (veiksmažodis užima antrąją vietą sakinyje).

Leksika ir tarptautiškumas
Norvegų kalboje gausu vokiečių, danų, anglų ir prancūzų kilmės žodžių, ypač šiuolaikinėse srityse (technologijos, medicina, verslas). Taip pat pastebima stipri anglų kalbos įtaka šnekamojoje kalboje – ypač tarp jaunimo ir socialiniuose tinkluose.

Norvegų kalbos kultūrinė ir literatūrinė reikšmė

Literatūra
Norvegų literatūra pasižymi giliomis šaknimis. Vienas žymiausių autorių – Henrik Ibsen, laikomas vienu moderniosios dramos tėvų. Jo kūriniai, kaip „Peras Giuntas“, „Lėlių namai“ ar „Šmėklos“, tapo klasikine pasaulinės literatūros dalimi.

Šiuolaikinėje literatūroje išsiskiria tokie autoriai kaip:

• Karl Ove Knausgård – autobiografinės prozos kūrėjas, pasaulinę šlovę pelnęs ciklu „Mano kova“ (Min Kamp),
• Jo Nesbø – vienas garsiausių skandinavų detektyvų rašytojų,
• Jon Fosse – 2023 m. Nobelio literatūros premijos laureatas.
• Norvegų literatūra yra garsi savo minimalizmu, psichologiniu gilumu ir stipriu gamtos motyvu.

Kultūrinis identitetas
Kalba yra viena pagrindinių norvegų nacionalinio identiteto išraiškų. Dvi rašytinės kalbos formos, gyvos tarmės, literatūra ir stipri kalbinė politika padeda užtikrinti, kad kalba būtų gyva ir aktuali tiek jaunajai kartai, tiek tarptautiniam bendradarbiavimui.

Norvegų kalbos pasaulinė svarba

• Oficiali Skandinavijos kalba
  Norvegų kalba yra tarpusavyje suprantama su švedų ir danų kalbomis. Tai leidžia žmonėms iš Skandinavijos šalių susikalbėti be vertimo, todėl norvegų kalba turi praktinę regioninę reikšmę. Daugelis norvegų supranta švedų ir danų kalbas, todėl kalbant viena iš jų galima bendrauti visame regione.
• Ekonominė svarba
  Norvegija yra turtinga šalis, garsėjanti naftos, dujų, žuvininkystės ir technologijų sektoriumi. Dėl to verslui svarbu komunikuoti norvegų kalba, ypač lokalizuojant produktus, dokumentaciją ar paslaugas. Verslo komunikacijoje dažnai naudojama anglų kalba, tačiau reklama, vartotojų aptarnavimas ir viešoji informacija – daugiausia norvegiškai.

Vertimo ir lokalizacijos reikšmė
Vertimo paslaugos į norvegų kalbą yra būtinos įmonėms, siekiančioms patekti į šią rinką. Lokalizacija reikalauja ne tik tikslaus vertimo, bet ir kalbos varianto pasirinkimo (Bokmål ar Nynorsk), taip pat pritaikymo prie tarmės ar regiono ypatybių.

Norvegų kalba – tai ne tik Skandinavijos bendravimo priemonė, bet ir turtingas kultūrinis bei lingvistinis reiškinys, atspindintis šiuolaikinę demokratinę ir išsilavinusią visuomenę. Dvi oficialios rašytinės formos, gyva tarmių įvairovė ir aukšto lygio literatūra rodo šios kalbos dinamiškumą ir gilumą.

Norvegų kalbos žinios yra vertingos ne tik dėl verslo galimybių, bet ir dėl galimybės pažinti vieną iš stabiliausių, kultūringiausių ir pažangiausių šalių pasaulyje.

Ši kalba yra vartojama tiek kasdieniame gyvenime, tiek kultūros, švietimo ir tarptautinės politikos srityse, todėl norvegų kalbos vertimo ir lokalizacijos paslaugos tampa itin svarbios bet kuriai organizacijai, siekiančiai įsitvirtinti šioje unikalioje ir ekonomiškai stiprioje rinkoje.

Taip pat svarbu išmanyti kultūrinius niuansus, nes norvegai vertina aiškumą, paprastumą ir nuoširdumą komunikacijoje.